Palydovinių nuotraukų nauda vertinant ežerų ekologinę būklę: susitikimas su Žemaitijos nacionalinio parko ir visuomenės atstovais

Jau keletą metų Platelių ežero pakrantėse stebimos melsvabakterių sankaupos kelia nemažai klausimų vietiniams gyventojams ir Žemaitijos nacionalinio parko gamtosaugos specialistams. 2017-2018 metais Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto (JTI) mokslo darbuotojų atlikti ežero tyrimai parodė, kad Platelių ežeras yra labai geros ekologinės būklės. Nors vandenyje aptinkamos melsvabakterės, tačiau jų kiekis nėra didelis, ir grėsmių nekelia. Didesnis dumblių „žydėjimas“ pakrantėje stebimas dėl vyraujančio vėjo, kuris dumblius suneša į pakrantę.

Tyrimų metu buvo ne tik analizuojami chlorofilo-a, suspenduotų dalelių, azoto ir fosforo kiekiai, bet ir kuriami algoritmai, kurie leidžia iš Sentinel palydovinių nuotraukų nustatyti chlorofilo-a pasiskirstymą visame Platelių ežero plote. Taip pat buvo stebimas ir vertinamas makrofitų (nendrių) išplitimas Platelių ežero pakrantėje tiek su drono pagalba, tiek iš Sentinel-2palydovinių nuotraukų. Pavyko nustatyti dažniausiai aptinkamas makrofitų rūšis ir įvertinti jų užimamus plotus.

2019 m. sausio 11 d. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijoje, KU JTI mokslininkai dr. Diana Vaičiūtė ir dr. Martynas Bučas, bendruomenei pristatė bei aptarė aktualiausius tyrimų rezultatus. Prie tyrimų prisidėjo ir kiti mokslininkai bei tyrėjai: dr. Marija Kataržytė, dr. Jolita Petkuvienė, doktorantės Toma Dabulevičienė ir Vaiva Stragauskaitė, studentai Edvinas Tiškus, Jonas Gintauskas ir Iveta Gečaitė.

Tyrimai Platelių ežere bus tęsiami ir 2019 metais siekiant atsakyti į klausimus, kuriose ežero vietose dažniausiai stebimas didesnis dumblių kiekis ir kokios gali būti to priežastys. Taip pat bus siekiama atlikti kitų vandens kokybės parametrų (suspenduotų dalelių, vandens skaidrumo ir temperatūros, augalijos) kartografavimą panaudojant Sentinel ir istorinius Landsatpalydovinius duomenis.

Europos Kosmoso Agentūros PECS programos TODAY projektas, kuriame dalyvauja Klaipėdos Universiteto Jūrinių tyrimų institutas, siekia sukurti sistemą Lietuvos vandens telkinių (ežerų, Kuršių marių) vandens kokybės vertinimui, vandens „žydėjimo” nustatymui ir ežerų taršos bei senėjimo procesų mažinimui, panaudojant iš kosmoso palydovų gautus duomenis.

Tyrimus finansuoja TODAY projektas, remiamas Lietuvos Respublikos per Europos Kosmoso Agentūros bendradarbiaujančių šalių finansavimo mechanizmą PECS (sutarties Nr. 4000122960/18/NL/SC) ir tarptautinis H2020 EOMORES (sutarties Nr. 730066) projektas.

2018 rugpjūčio 28-30

Lietuvos vandens telkinių tyrimai panaudojant COPERNICUS Sentinel-2 palydovinius duomenis

Klaipėdos universiteto, Jūros tyrimų instituto mokslininkė Diana Vaičiūtė dalyvavo tarptautiniame moksliniame seminare „Joint 2018 GEOAquaWatch and GloboLakes Meeting: Water Quality Information for the Benefit of Society“, ir kartu su komanda: Marija Kataržyte, Martynu Buču, Iveta Gečaite, Jonu Gintausku, Edvinu Tiškumi ir kolegomis iš CNR-IREA (Italija) Mariano Bresciani ir Claudia Giardino, pristatė H2020 EOMORES ir kartu pirmuosius TODAY projekto rezultatus apie COPERNICUS Sentinel-2 duomenų taikymo galimybes operatyviai Kuršių marių, Kauno marių ir dviejų Lietuvos ežerų (Platelių, Dusios) vandens kokybės stebėsenai.

Stendiniame pranešime buvo akcentuojamas ir praktinis informacijos gautos iš palydovinių nuotraukų taikymas – planktono dumblių biomasės sankaupų kartografavimui, maudyklų vandens kokybės stebėsenai. Seminaras vyko Stirlingo universitete (Didžioji Britanija), 2018 m. rugpjūčio 28-30 dienomis.

Close Menu